Vidurnakčio malda – Valandinės maldos

TĖVE MŪSŲ

‹Todėl melskitės šitaip: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas.›

‹Teateina tavo karalystė. Teįvyksta tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.›

‹Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien›

‹ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidžiame savo skolininkams.›

‹Ir ›‹nevesk mūsų į pagundą, bet išvaduok mus nuo ›‹blogio; nes tavo yra karalystė, galybė ir šlovė amžinai. Amen.›

PADĖKOS MALDA

‹Todėl melskitės šitaip: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas.›

‹Teateina tavo karalystė. Teįvyksta tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.›

‹Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien›

‹ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidžiame savo skolininkams.›

‹Ir ›‹nevesk mūsų į pagundą, bet išvaduok mus nuo ›‹blogio; nes tavo yra karalystė, galybė ir šlovė amžinai. Amen.›

Psalmė 50

¶ Aukok Dievui padėką ir Aukščiausiajam vykdyk savo įžadus

ir šaukis manęs bėdos dieną, tai išvaduosiu tave, ir tu mane šlovinsi.

Kas aukoja padėką, pašlovina mane ir paruošia kelią; tam parodysiu Dievo išgelbėjimą.

Tuomet maldininkas sako:

¶ Aukok Dievui padėką ir Aukščiausiajam vykdyk savo įžadus

ir šaukis manęs bėdos dieną, tai išvaduosiu tave, ir tu mane šlovinsi.

Kas aukoja padėką, pašlovina mane ir paruošia kelią; tam parodysiu Dievo išgelbėjimą.

Psalmė 133

Užkopimų giesmė. Dovydo. Štai kaip gera ir kaip malonu, [kai] broliai gyvena vienybėje!

Kelkitės, šviesos vaikai

Kelkitės, šviesos vaikai 1

Kelkitės, šviesos vaikai, giedokime Galybių Viešpačiui, kad Jis maloningai suteiktų mums mūsų sielų išganymą. Kai kūnu stovime prieš Tave, pašalink iš mūsų protų snaudulio miegą. Suteik mums, Viešpatie, budrumo, kad suprastume, kaip stovėti prieš Tave maldos metu, ir siųstume Tau aukštyn deramą šlovę, ir laimėtume daugybės mūsų nuodėmių atleidimą. (Garbė Tau, Žmones mylintysis)

Kelkitės, šviesos vaikai 2

Laiminkite Viešpatį, visi Viešpaties tarnai, kurie stovite Viešpaties Namuose, mūsų Dievo kiemuose. Naktimis kelkite savo rankas į šventovę ir laiminkite Viešpatį. Telaimina jus Viešpats iš Siono, tas, kuris sukūrė dangų ir žemę. (Garbė Tau, Žmones mylintysis)

Kelkitės, šviesos vaikai 3

Teprieina mano maldavimas iki Tavęs, Viešpatie; kaip Tavo žodis, suteik man supratimą. Tegu įžengia mano prašymas į Tavo Artumą, Viešpatie; kaip Tavo žodis, atgaivink mane. Mano lūpos lieja šlovę, kai Tu mane išmokai Tavo nuosprendžių. Mano liežuvis skelbia Tavo žodžius, nes visi Tavo įsakymai yra teisingi. Tegu Tavo ranka būna mano išganymui, nes aš troškau Tavo įsakymų. Aš geidžiau Tavo išganymo, Viešpatie, ir Tavo Įstatymas yra mano tąsa. Tegu gyvena mano siela ir tegul šlovina Tave, ir Tavo sprendimai tegu man padeda. Nuklydau tarsi paklydusi avis – ieškok savo tarno, nes aš nepamiršau Tavo įsakymų.

Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen. Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, nuo dabar ir per visus amžius amžinuosius. Amen. Garbė Tau, gerasis, Žmones mylintysis. Taika Tavo Motinai Mergaitei su visais Tavo šventaisiais. Garbė Tau, Švenčiausioji Trejybe, pasigailėk mūsų.

Tepakyla Dievas, teišsisklaido visi Jo priešai, ir tegu pabėga nuo Jo Veido visi Jo švento vardo nekentėjai. O Tavo tauta tebūna palaiminta tūkstantainiais tūkstančiais ir dešimttūkstantainiais dešimttūkstantainiais, Tavo valią vykdanti. Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavo šlovę. Amen. Aleliuja.

Maldos pradžia

Psalmė 3

Dovydo psalmė, jam bėgant nuo savo sūnaus Abšalomo veido. O VIEŠPATIE, kaip padaugėjo mano priešų! Daug tų, kurie sukyla prieš mane!

¶ Daug tų, kurie sako apie mano sielą: „Jam iš Dievo nėra išgelbėjimo!“ Sela.

¶ Bet Tu, VIEŠPATIE, esi skydas aplink mane, mano šlovė ir tas, kuris pakelia mano galvą.

Savo balsu [ne kartą] šaukiausi VIEŠPATIES, ir jis nuo savo šventojo kalno išklausė mane. Sela.

¶ Aš – aš atsiguliau ir užmigau. Atsibudau, nes VIEŠPATS mane palaikė.

Nebijau dešimt tūkstančių žmonių, kurie yra sustoję prieš mane iš visų pusių.

¶ Kelkis, o VIEŠPATIE! Išgelbėk mane, o mano Dieve! Juk tu visiems mano priešams smogei į žandą, nedorėlių dantis sutrupinai.

VIEŠPAČIUI [priklauso] išgelbėjimas! Tavo tautai [tebūna] tavo palaiminimas! Sela.

Psalmė 6

Vyriausiajam muzikui. Su styginiais instrumentais pagal šeminitą. Dovydo psalmė. O VIEŠPATIE, nebark manęs rūstaudamas, ir nedrausmink manęs įtūždamas!

¶ Pasigailėk manęs, o VIEŠPATIE, nes aš silpnas; pagydyk mane, o VIEŠPATIE, nes mano kaulai sukrėsti,

ir mano siela labai sukrėsta! Bet tu, o VIEŠPATIE, – kiek ilgai?

Atsigręžk, o VIEŠPATIE! Išvaduok mano sielą! Išgelbėk mane dėl savo gailestingumo!

Nes mirtyje nėra tavo atminimo; kas kape tau dėkos?

Nuvargau bedejuodamas, kasnakt aptvindau savo lovą, ašaromis aplieju savo patalą.

Nuo sielvarto sunyko mano akys, paseno dėl visų mano priešų.

¶ Atsitraukite nuo manęs, visi blogadariai! Nes VIEŠPATS išgirdo mano verksmo balsą.

VIEŠPATS išgirdo mano palankumo prašymą, VIEŠPATS priima mano maldą.

Tegul visi mano priešai susigėsta ir tebūna labai sukrėsti; tegul jie atsigręžia ir susigėsta staiga!

Psalmė 12

Vyriausiajam muzikui. Pagal šeminitą. Dovydo psalmė. Išgelbėk, o VIEŠPATIE, nes nebėra dievotojo, nes ištikimieji pradingsta tarp žmonių palikuonių.

¶ Jie kiekvienas su savo kaimynu kalba netiesą, jie kalba pataikaujančiomis lūpomis [ir] dvilype širdimi.

VIEŠPATS pribaigs pataikaujančias lūpas, didžiakalbį liežuvį –

tuos, kurie yra pasakę: „Mes turime stiprų liežuvį; mūsų lūpos [yra] mūsų pačių. Kas gali mums viešpatauti?“

„Dėl smurto prieš prispaustuosius, dėl vargšų dejavimo aš pakilsiu dabar, – sako VIEŠPATS. – Aš suteiksiu saugumą [nuo to, kuris] į jį prunkščia“.

VIEŠPATIES žodžiai [yra] tyri žodžiai, [kaip] molio lydykloje grynintas sidabras, septynis kartus nuskaistintas.

Tu juos saugosi, o VIEŠPATIE, tu kiekvieną iš jų išlaikysi nuo šitos kartos per amžius.

Nedorėliai vaikščioja visur aplinkui, kai niekšiški žmonės yra išaukštinti.

Psalmė 69

¶ Daugiau negu mano galvos plaukų yra tų, kurie nekenčia manęs be priežasties. Galingi yra tie, kurie nori mane sunaikinti, neteisėtai [būdami] mano priešais. Tada aš grąžinau [tai], ko nebuvau paėmęs.

Nes uolumas dėl tavo namų sugraužė mane, ir užgauliojimai tų, kurie tave užgaulioja, krito ant manęs.

Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane, ir aš – geriančiųjų stipriųjų gėrimų [pašaipos] daina.

Ir neslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu bėdoje; skubiai išklausyk mane!

Nuolankieji tai matys [ir] nudžiugs, jūs, ieškantys Dievo – atgis gi jūsų širdis!

Tegul jį giria dangus ir žemė, jūros ir visa, kas jose juda!

Psalmė 85

¶ Ar tik ne tu dar kartą atgaivinsi mus, kad tavo tauta džiaugtųsi tavimi?

Tegul aš klausysiu, ką kalba VIEŠPATS Dievas, nes jis žada ramybę savo tautai, savo šventiesiems; bet jie tegul nesigręžia į kvailystę!

Gailestingumas ir tiesa susitiko, teisumas ir taika pasibučiavo.

Taip, VIEŠPATS duos gera, ir mūsų šalis duos savo derlių.

Psalmė 90

Dievo vyro Mozės malda. Viešpatie, tu esi mūsų buveinė per kartų kartas.

¶ Prieš gimstant kalnams ir prieš tau gimdant žemę bei pasaulį, nuo amžinybės iki amžinybės tu [esi] Dievas.

Tu statei mūsų neteisybes prieš save, savo veido šviesoje mūsų slaptas [nuodėmes].

Nes visos mūsų dienos praslenka tau rūstaujant; mes eikvojame savo metus kaip atodūsį.

Taigi pamokyk [mus] skaičiuoti savo dienas, kad priartintume [savo] širdis prie išminties.

Tebūna matoma tavo tarnams tavo veikla ir jų vaikams tavo šlovė!

Ir tegul VIEŠPATIES, mūsų Dievo, pasigėrėjimas būna ant mūsų; ir mūsų labui padaryk nepajudinamą mūsų rankų darbą; taip, padaryk nepajudinamą mūsų rankų darbą.

Psalmė 116

¶ VIEŠPATS [yra] maloningas ir teisus, mūsų Dievas gailestingas.

VIEŠPATS apsaugo paprastuosius: buvau susmukdytas, ir jis mane išgelbėjo.

Sugrįžk, mano siela, į savo poilsį, nes VIEŠPATS dosniai padarė tau gera!

Nes tu išgelbėjai mano sielą nuo mirties, mano akis nuo ašarų, mano kojas nuo suklupimo.

Kuo atlyginsiu VIEŠPAČIUI už visas jo geradarystes man?

VIEŠPATIES akyse jo šventųjų mirtis [yra] brangiai vertinama.

Tau aukosiu padėkos auką ir šauksiuosi VIEŠPATIES vardo.

Psalmė 117

¶ Girkite VIEŠPATĮ, visos tautos! Išgarsinkite jį, visi žmonės!

Nes Jo gailestingas gerumas mums yra didis ir VIEŠPATIES tiesa [yra] amžina. Girkite VIEŠPATĮ!

Psalmė 118 (I)

¶ Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo gailestingumas [išlieka] per amžius!

VIEŠPATS yra už mane – aš nebijosiu! Ką gali man padaryti žmogus?

Dėkosiu tau, nes mane išklausei ir man tapai išgelbėjimu.

Šita [yra] diena, [kurią] VIEŠPATS padarė; ja džiūgaukime ir linksminkimės.

O VIEŠPATIE, prašau tave, [mus] išgelbėk dabar! Meldžiu tave, O VIEŠPATIE, prašau tave, suteik [mums] sėkmę dabar!

Palaimintas, kuris ateina VIEŠPATIES vardu! Mes laiminome jus iš VIEŠPATIES namų.

(118) المزمور المائة والثامن عشر

(1) طوباهم الذين بلا عيب في الطريق، السالكون في ناموس الرب. طوباهم الذين يفحصون عن شهاداته، ومن قلوبهم يطلبونه، لأن صانعي الإثم لم يهووا أن يسلكوا في سبله. أنت أمرت أن تحفظ وصاياك جدا، فيا ليت طرقي تستقيم إلى حفظ حقوقك. حينئذ لا أخزى إذا ما اطلعت على جميع وصاياك. أشكرك يا رب باستقامة قلبي، إذ عرفت أحكام عدلك. حقوقك أحفظ، فلا ترفضني إلى الغاية. (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe)

(2) بماذا يقوم الشاب طريقه؟ بحفظه أقوالك. من كل قلبي طلبتك، فلا تبعدني عن وصاياك أخفيت أقوالك في قلبي لكي لا أخطئ إليك. مبارك أنت يا رب علمني حقوقك. بشفتي أظهرت كل أحكام فمك، وفرحت بطريق شهاداتك كما بكل غنى. بوصاياك أتكلم وأتفهم في طرقك، بفرائضك ألهج، ولا أنسى كلامك. (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe)

(3) كافئ عبدك فأحيا وأحفظ أقوالك. اكشف عن عيني فـأرى عجائب من ناموسك. غريب أنا في الأرض فلا تخفِ عنى وصاياك. اشتاقت نفسي إلى اشتهاء أحكامك في كل حين. إنك انتهرت المتكبرين الملاعين الذين حادوا عن وصاياك. انزع عنى العار والخزي فإني لشهاداتك ابتغيتُ. جلس الرؤساء وتقاولوا على، أما عبدك فكان يهتمُ بحقوقك، لأن شهاداتك هي درسي وحقوقك هي مشورتي (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(4) لصقت بالتراب نفسي فأحيني ككلمتك. أخبرت بطرقك فاستجب لي. علمني حقوقك، وطريق عدلك فهمني، فألهج في عجائبك. ذبلت نفسي من الحزن، فثبتني في أقوالك. طريق الظلم أبعد عنى وبناموسك ارحمني. إني اخترت طريق الحق وأحكامك لم أنس. لصقتُ بشهاداتك يا رب فلا تخزني. في طريق وصاياك سعيتُ عندما وسعتَ قلبي (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(5) ضع لي يا رب ناموسا في طريق حقوقك فأتبعَه كل حين. فهمني فأبحث عن ناموسك وأحفظه بكل قلبي. اهدني في سبيل وصاياك فإني إياها هويت. أمل قلبي إلى شهاداتك لا إلى الظلم. اردد عيني لئلا تعاينا الأباطيل، وفى سبلك أحيني. ثبت قولك لعبدك في خوفك، وانزع عنى العار الذي حَذِرْتُ منه، فإن أحكامك حلوة. هاأنذا قد اشتهيتُ وصاياك، فأحيني ببرك (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(6) لتأت عليّ رحمتك يا رب وخلاصك كقولك. فأجيب معيري بكلمة. لأني اتكلت على أقوالك، لا تنزع من فمي قول الحق، لأني توكلت على أحكامك، واحفظ شريعتك في كل حين، إلى الأبد والى مدى الدهر. كنتُ أسلك في السعة لأني لوصاياك ابتغيتُ. وتكلمت بشهاداتك قدام الملوك ولم أخزَ. ولهجتُ بوصاياك التي أحببتُها جدا، ورفعت يدي إلى وصاياك التي وددتُها جدا. وتأملتُ فرائضك. (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(7) اذكر لعبدك كلامك الذي جعلتني عليه أتكل. هذا الذي عزاني في مذلتي. لأن قولك أحياني. إن المتكبرين تجاوزوا الناموس إلى الغاية، أما أنا فعن ناموسك لم أمِل. تذكرتُ أحكامك يا رب منذ الدهر فتعزيتُ. الكآبة ملكتني من أجل الخطاة الذين تركوا ناموسك. حقوقك كانت لي مزاميرَ في موضع غربتي. ذكرتُ في الليل اسمك يا رب، وحفظت شريعتك. هذا صار لي لأني طلبت حقوقك. (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(8) نصيبي أنت يا رب فقلت أن أحفظ وصاياك. ترضيت وجهك بكل قلبي، فارحمني كقولك. لأني تفكرت في طرقك ورددت قدمي إلى شهاداتك. تهيأت ولم أتوانَ لحفظ وصاياك. رباطات الخطاة التفت على، أما شريعتك فلم أنسَها. في نصف الليل نهضت لأشكرك على أحكام عدلك. شريك أنا لكل الذين يخافونك، وللحافظين وصاياك. من رحمتك يا رب امتلأت الأرضُ فعلمني عدلك (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(9) خيرا صنعتَ مع عبدك يا رب حسب قولك، صلاحا وأدبا ومعرفة، علمني فإني قد صدقت وصاياك. قبل أن أتواضع أنا تكاسلتُ. فلهذا حفظتُ كلامك. صالح أنت يا رب فبصلاحك علمني حقوقك. كثر عليّ ظلم المتكبرين، وأنا بكل قلبي أبحث عن وصاياك. تجبن مثل اللبن قلبهم، وأنا لهجت بناموسك. خير لي أنك أذللتني حتى أتعلمَ حقوقك. ناموس فمك خير لي من ألوف ذهب وفضة (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(10) يداك صنعتاني وجبلتاني. فهمني فأتعلم وصاياك. الذين يخافونك يبصرونني ويفرحون، لأني بكلامك وثقت. قد علمتُ يا رب أن أحكامك عادلة وبحق أذللتني. فلتأتِ عليّ رحمتك لتعزيني، نظير قولك لعبدك. لتأتني رأفتك فأحيا فإن ناموسك هو درسي. وليخز المتكبرون لأنهم خالفوا الشرع عليّ ظلما، وأنا كنت مثابرا على وصاياك. وليرجع إليّ الذين يتقونك ويعرفون عجائبك، وليصر قلبي بلا عيب في عدلك لكي لا أخزي (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(11) تاقت نفسي إلى خلاصك وعلى كلامك توكلت. كلت عيناي من انتظار أقوالك قائلتين: متى تعزيني ؟ صرتُ مثل زق في جليد ولحقوقك لم أنس. كم هي أيام عبدك ؟ متى تجري لي حكما على الذين يضطهدونني؟ تكلم معي مخالفو الناموس بكلام هذيان، لكن ليس كناموسك يا رب، لأن كل وصاياك هي حق. وبظلم قد طردوني فأعني؟ كادوا يفنونني على الأرض، أما أنا فلم أترك وصاياك. حسب رحمتك أحيني فأحفظ شهادات فمك (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(12) يا رب كلمتك دائمة في السموات إلى الأبد، وإلى جيل فجيل حقك. أسست الأرض فهي ثابتة بأمرك، والنهار أيضا ثابت. لأن كل الأشياء متعبدة لك. لو لم تكن شريعتك تلاوتي لهلكتُ حينئذ في مذلتي. وإلى الدهر لا أنسى وصاياك لأنك بها أحييتني يا رب. لك أنا فخلصني يا رب، لأني لوصاياك طلبتُ. إياي انتظر الخطاة ليهلكوني، ولشهاداتك فهمت. لكل تمام رأيت منتهى أما وصاياك فواسعة جدا (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(13) محبوب هو اسمك يا رب، فهو طولَ النهار تلاوتي. علمتني وصاياك أفضل من أعدائي، لأنها ثابتة لي إلى الأبد. أكثر من جميع الذين يعلمونني فهمتُ، لأن شهادتك هي درسي. أكثر من الشيوخ فهمتُ، لأني طلبتُ وصاياك. من كل طريق خبيث منعتُ رجليّ لكي أحفظ كلامك. عن كلامك لم أحد، لأنك وضعتَ لي ناموسا. إن كلماتك حلوة في حلقي، أفضل من العسل والشهد في فمي. من وصاياك تفطنتُ، فلهذا أبغضت كل طرق الظلم. (لأنك وضعتَ لي ناموسًا) (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(14) مصباح لرجلي كلامك ونور لسبلي. حلفت فأقمت على حفظ أحكام عدلك. تذللت جدا إلى الغاية يا رب، أحيني كقولك. تعهدات فمي باركها يا رب، وأحكامك علمني. نفسي في يديك كل حين، وناموسك لم أنسَ، أخفى الخطاة لي فخا، ولم أضل عن وصاياك. ورثت شهاداتك إلى الأبد، لأنها بهجة قلبي. عطفت قلبي لأصنع برك إلى الأبد (من أجل المكافأة) (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(15) لمتجاوزي الناموس أبغضتُ ولناموسك أحببت. لأنك أنت معيني وناصري. وعلى كلامك توكلت. ابعدوا عني أيها الأشرار فأفحص عن وصايا إلهي. عضدني حسب قولك فأحيا ولا تخيب رجائي. أعني فأخلص، وأدرس في وصاياك كل حين. رذلتَ سائر الذين حادوا عن وصاياك لأن فكرهم ظلم. عصاة حسبتَ سائر خطاة الأرض، فلهذا أحببتُ شهاداتك في كل حين. سمر خوفك في لحمي لأني من أحكامك جزعتُ (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(16) قد أجريتُ حكما وعدلا فلا تسلمني إلى الذين يظلمونني. كن لعبدك كفيلا في الخير، لئلا يجوزَ عليّ المتكبرون. عيناي قد ذبلتا من انتظار خلاصك وقول عدلك. اصنع مع عبدك حسب رحمتك، وحقوقك علمني. عبدك أنا، فهمني فأعرف شهاداتك. إنه وقتٌ يعمل فيه للرب، لأنهم قد نقضوا ناموسك. لأجل هذا أحببتُ وصاياك أفضل من الذهب والجوهر، ولأجل هذا بازاء كل وصاياك تقومتُ، وكل طريق ظلم أبغضتُ (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(17) عجيبة هي شهاداتك لذلك حفظتها نفسي. إعلان أقوالك ينير لي، ويفهم الأطفال والصغار. فتحت فهمي واجتذبتُ لي روحا، لأني لوصاياك اشتقتُ. انظر إليّ وارحمني كرحمتك للذين يحبون اسمك. قوم خطواتي كقولك فلا يتسلط على أيُّ إثم. أنقذني من ظلم الناس فأحفظ وصاياك. أضئ بوجهك على عبدك وعلمني حقوقك. غاصت عيناي في مجاري المياه، لأنهم لم يحفظوا ناموسك. (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(18) عادل أنت يا رب وقضاؤك مستقيم. أوصيتَ كثيرا بالعدل والحق اللذين هما شهاداتك. غيرة بيتك أكلتني، لأن أعدائي نسوا وصاياك. ممحص قولك جدا، وعبدك أحبه. صغيرٌ أنا ومرذول وحقوقك لم أنسَ. عدلك حق هو إلى الأبد، وكلامك حق هو. ضيق وشدة أدركاني، ووصاياك هي درسي. عادلة هي شهاداتك إلى الأبد. فهمني فأحيا (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(19) صرخت من كل قلبي، فاستجب لي يا رب. إني أبتغي حقوقك. صرختُ إليك فخلصني، لأحفظ شهاداتك. سبقتُ وقمتُ قبل الوقتِ وصرخت، وعلى كلامك توكلتُ. سبقتْ عيناي وقت السحَر، لأتلو في جميع أقوالك، فاسمع صوتي يا رب كرحمتك، وبحسب أحكامك أحيني. اقترب بالإثم الذين يطردونني، وعن ناموسك ابتعدوا. قريب أنت يا رب، وكل وصاياك حق هي. منذ البدء عرفتُ من شهاداتك أنك إلى الدهر أسستها (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(20) انظر إلى مذلتي وأنقذني، فإني لم أنس ناموسك. احكم لي في دعواي ونجني. من أجل كلامك أحيني. بعيد هو الخلاص عن الخطاة، لأنهم لم يطلبوا حقوقك. رأفتك كثيرة جدا يا رب. حسب أحكامك أحيني. كثيرون هُمُ الذين يضطهدونني ويحزنونني، وعن شهاداتك لم أجنح. رأيت الذين لا يفهمون فاكتأبت، لأنهم لأقوالك لم يحفظوا. انظر يا رب، فإني أحببت وصاياك. برحمتك يا رب أحيني. بدء كلامك حقٌ، وإلي الأبد كل أحكام عدلك (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(21) الرؤساء اضطهدوني بلا سبب. من أقوالك جزع قلبي. أبتهج أنا بكلامك كمن وجد غنائمَ كثيرة. أبغضتُ الظلم ورذلته، أما ناموسك فأحببته. سبع مرات في النهار سبحتك على أحكام عدلك. فليكن سلام عظيم للذين يحبون اسمك، وليس لهم شك. توقعتُ خلاصك يا رب ووصاياك أحببتها. حفظتْ نفسي شهاداتك وأحببتها جدا. حفظتُ وصاياك وشهاداتك، وكل طرقي أمامك يا رب. (ذكصاسي فيلا نيثروبي: المجد لك يا محب البشر Doxa ci Vilan`;rwpe).

(22) فلتدن وسيلتي قدامك يا رب، كقولك فهمني. فلتدخل طلبتي إلى حضرتك يا رب، ككلمتك أحيني. تفيض شفتاي السبح إذا ما علمتني حقوقك. لساني ينطق بأقوالك لأن جميع وصاياك عادلة. لتكن يدك لخلاصي لأنني اشتهيت وصاياك. اشتقتُ إلى خلاصك يا رب، وناموسك هو تلاوتي. تحيا نفسي وتسبحك، وأحكامك تعينيني. ضللت مثل الخروف الضال، فاطلب عبدك، فإني لوصاياك لم أنسَ هللويا.

(إنجيل متى 25: 1-13)

حينئذٍ، يشبه ملكوت السموات عشر عذارى أخذن مصابيحهن وخرجن لاستقبال العريس. خمس منهن كن جاهلات وخمس حكيمات. فأخذت الجاهلات مصابيحَهن ولم يأخذن معهن زيتا. وأما الحكيمات فأخذن زيتا في آنيتهن مع مصابيحهن. ولما أبطأ العريس نعسن كلهن ونمن. ولما انتصف الليل صار صراخ: هوذا العريس قد أقبل فقمن وأخرجن للقائه. حينئذ قامت أولئك العذارى جميعا وزينَّ مصابيحهن. فقالت الجاهلات للحكيمات أعطيننا من زيتكن فإن مصابيحنا تنطفئ. فأجابت الحكيمات قائلات: لعله لا يكفينا وإياكن، فاذهبن بالحري إلى الباعة وابتعن لكن. فلما ذهبن ليبتعن جاء العريس والمستعدات دخلن معه إلى العرس وأغلِق الباب. وأخيرا جاءت بقية العذارى أيضا قائلات: ربنا ربنا افتح لنا. أما هو فأجاب وقال: الحق أقول لكن إني لا أعرفكن. فاسهروا إذن لأنكم لا تعرفون اليوم ولا الساعة التي يأتي فيها ابن الإنسان (والمجد لله دائمًا).

Skiltis

Štai Sužadėtinis ateina vidurnaktį; palaimintas tarnas, kurį Jis ras budintį. O tą, kurį Jis ras apsimenantį, jis nevertas eiti drauge su Juo. Tad, mano siela, žiūrėk, kad neapsunktum miegu ir nebūtum išmesta už Karalystės ribų, bet budėk ir šauk: Šventas, Šventas, Šventas esi, Dieve; dėl Dievo Gimdytojos pasigailėk mūsų. (Δόξα Πατρί καὶ Υἱῷ καὶ Ἁγίῳ Πνεύματι - Garbė Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai).

Suvok, mano siela, tą baisią dieną ir pabusk, ir uždek savo žiburį džiaugsmo aliejumi, nes nežinai, kada į Tave ateis balsas, sakantis: Štai, Sužadėtinis atėjo. Tad, mano siela, neapmink, kad nestovėtum lauke belsdama kaip penkios kvailosios mergaitės, bet budėk maldaudama, kad sutiktum Viešpatį Kristų gausiu patepimu, ir Jis apdovanotų Tave Savo dieviškosios šlovės tikruoju vestuvių pokyliu. (Καὶ νῦν καὶ ἀεὶ καὶ εἰς τοὺς αἰῶνας τῶν αἰώνων. Ἀμήν - Dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen).

Tu esi mūsų išganymo Siena, o Dievo Gimdytoja, tvirtovė neįveikiama ir nepažeidžiama; panaikink priešininkų sumanymus, paverk savo tarnų liūdesį džiaugsmu, sutvirtink mūsų miestą (mūsų vienuolyną) ir prieš mūsų karalius (vadovus) kovok, ir užtark už pasaulio taiką, nes Tu esi mūsų viltis, o Dievo Gimdytoja. (Καὶ νῦν καὶ ἀεὶ καὶ εἰς τοὺς αἰῶνας τῶν αἰώνων. Ἀμήν - Dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen).

Dangiškasis Karaliau, Guodėjau, Tiesos Dvasia, esantis visur ir visa pripildantis, gėrybių Lobynas ir Gyvybės Teikėjas, ateik malonėdamas ir apsigyvenk mumyse, ir apvalyk mus nuo kiekvienos dėmės, o Gerasis, ir išgelbėk mūsų sielas. (Δόξα Πατρί καὶ Υἱῷ καὶ Ἁγίῳ Πνεύματι - Garbė Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai).

Kaip buvai su savo mokiniais, Gelbėtojau, ir suteikei jiems ramybę, taip ateik ir būk su mumis, ir suteik mums savo ramybę, ir išgelbėk mus bei išvaduok mūsų sielas. (Καὶ νῦν καὶ ἀεὶ καὶ εἰς τοὺς αἰῶνας τῶν αἰώνων. Ἀμήν - Dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen).

Kai stovime Tavo šventykloje, esame laikomi tarsi stovintys danguje. O Dievo Gimdytoja, Tu esi Dangaus Vartai; atverk mums gailestingumo vartus.

Κύριε ἐλέησον Kyrie eleison (Viešpatie, pasigailėk) 41 kartą

Šventas, šventas, šventas

Šventas, šventas, šventas, Galybių Viešpats. Dangus ir žemė pilni Tavo šlovės ir garbės. Pasigailėk mūsų, Dieve Tėve Visagali. Švenčiausioji Trejybe, pasigailėk mūsų. Viešpatie, Galybių Dieve, būk su mumis, nes mes neturime kito pagalbininko mūsų varguose ir nelaimėse, kaip tik Tave.

Atslėk, atleisk ir atleisk mums, Dieve, mūsų blogybes, kurias padarėme valia ir kurias padarėme be valios, kurias padarėme žinodami ir kurias padarėme nežinodami, slapčia ir viešai. Viešpatie, atleisk jas mums dėl Tavo švento Vardo, kuris yra šaukiamas ant mūsų. Pagal Tavo gailestingumą, Viešpatie, o ne pagal mūsų nuodėmes.

Ir padaryk mus vertus su dėkojimu tarti: Tėve mūsų, kuris esi danguje..

Antroji sargyba

Psalmė 118 (VIII)

¶ Kokie didžiai palaiminti [yra] nepeiktino kelio [žmonės], kurie vaikščioja pagal VIEŠPATIES įstatymą!

Kokie didžiai palaiminti, kurie laikosi jo liudijimų, visa širdimi jo ieško;

jie ir nedaro neteisybės; jie vaikščioja jo keliais.

¶ Tu pats įsakei stropiai vykdyti tavo nurodymus.

O, kad mano keliai būtų sutvirtinti tavo nuostatų laikytis!

Tada, paisydamas visų tavo įsakymų, nebūsiu sugėdintas.

¶ Girsiu tave tiesia širdimi, mokydamasis tavo teisingų nuosprendžių.

Tavo nuostatų laikysiuosi – jokių būdu neapleisk manęs! ב Bet

¶ Kaip jaunuolis savo [gyvenimo] kelią padarys tyrą? Atidžiai budėdamas pagal tavo žodį.

¶ Visa širdimi tavęs ieškojau, – neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.

Tavo žodį paslėpiau savo širdyje, kad tau nenusidėčiau.

¶ Tu [esi] palaimintas, o VIEŠPATIE! Mokyk mane savo nuostatų.

¶ Savo lūpomis skelbiau visus tavo burnos nuosprendžius.

Džiaugiausi tavo liudijimų keliu kaip visokiais turtais.

Mąstysiu apie tavo nurodymus ir paisysiu tavo [nustatytų] kelių.

Tavo nuostatais gėrėsiuosi, nepamiršiu tavo žodžio. ג Gimel

¶ Dosniai daryk [man,] savo tarnui, gera, [kad] gyvenčiau ir laikyčiausi tavo žodžio.

¶ Atverk man akis, kad nuostabius dalykus iš tavo įstatymo įsižiūrėčiau!

¶ Aš svetimšalis žemėje, – neslėpk nuo manęs savo įsakymų.

¶ Tavo nuosprendžių ilgesys visada prispaudžia mano sielą.

¶ Tu subarei išdidėlius – prakeiktuosius, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.

¶ Pašalink nuo manęs pajuoką ir panieką, nes laikiausi tavo liudijimų.

Nors kunigaikščiai susėdę tarėsi prieš mane, tavo tarnas apmąstė tavo nuostatus.

Be to, tavo liudijimai – mano didžiulis pasigėrėjimas, mano patarėjai. ד Dalet

¶ Mano siela prikimba prie dulkių – atgaivink mane pagal savo žodį.

[Tau] papasakojau apie savo kelius, ir tu išklausei mane. Mokyk mane savo įstatų!

Duok man suprasti tavo nurodymų kelią, ir aš vis kalbėsiu apie tavo nuostabius darbus.

Mano siela smunka iš sielvarto; sustiprink mane pagal savo žodį.

Melo kelią pašalink nuo manęs, ir maloningai suteik man savo įstatymą.

¶ Pasirinkau tiesos kelią; tavo nuosprendžius pasidėjau [priešais save].

Tvirtai laikausi tavo liudijimų; o VIEŠPATIE, nesugėdink manęs.

Tavo įsakymų keliu bėgsiu, nes tu prapleti mano širdį. ה Hė

¶ Mokyk mane, o VIEŠPATIE, savo nuostatų kelio, ir jo laikysiuosi iki galo.

Daryk mane supratingą, kad tavo įstatymą saugočiau [nepažeistą] ir visa širdimi jo laikyčiausi.

¶ Vesk mane tavo įsakymų taku, nes juo gėriuosi.

Palenk mano širdį į savo liudijimus, o ne į godumą.

Nukreipk mano akis, kad nematytų tuštybių, savo kelyje suteik man gyvybingumą.

Savo tarnui sutvirtink savo žodį, kuris [puoselėja] baimę tavęs.

¶ Nukreipk nuo manęs užgauliojimą, kurio bijausi, nes tavo nuosprendžiai [yra] geri.

¶ Štai aš esu troškęs tavo nurodymų, atgaivink mane vadovaudamasis savo teisumu!

Tuomet turėsiu ką atsakyti tam, kuris [kuriuo nors] žodžiu priekaištauja man, nes pasitikiu tavo žodžiu.

Be to, kalbėsiu apie tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nesigėdinsiu.

Mėgausiuosi tavo įsakymais, kuriuos myliu.

Taip pat pakelsiu rankas į tavo įsakymus, kuriuos esu mylėjęs, ir mąstysiu apie tavo įsakus.

Tai mano paguoda mano varge, kad tavo žodis mane atgaivino.

Tavo nuostatai man yra giesmės mano laikinosios gyvenimo vietos namuose.

Tavo gailestingumo, VIEŠPATIE, pilna žemė; mokyk mane savo nuostatų.

¶ Prieš patirdamas prispaudimą, aš paklysdavau, bet dabar laikausi tavo žodžio.

¶ Gera man, kad buvau prispaustas, kad išmokčiau tavo nuostatų.

Tepasiekia mane tavo apstus meilingumas, kad gyvenčiau, nes tavo įstatymas – mano didžiulis pasigėrėjimas!

Tesusigėsta išdidėliai, nes jie per melą elgėsi su manimi iškreiptai; [bet] aš mąstysiu apie tavo nurodymus.

¶ Tegul mano širdis būna nepeiktinas tavo nuostatų atžvilgiu, kad nebūčiau sugėdintas. כ Kaf

¶ Mano siela ilgisi tavo išgelbėjimo, tavo žodžiu užtikrintai viliuosi.

¶ Pagal savo mielaširdystę atgaivink mane, kad vykdyčiau tavo burnos liudijimą. ל Lamed

¶ Per amžius, o VIEŠPATIE, tavo žodis įtvirtintas danguje.

Per visas kartas [tveria] tavo ištikimybė; tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.

Jie šiandien tebstovi pagal tavo sprendimus, nes visi daiktai [yra] tavo tarnai. מ Mėm

¶ O, kaip aš myliu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.

Turiu daugiau išminties už visus savo mokytojus, nes apmąstau tavo liudijimus.

Kokie saldūs tavo žodžiai mano gomuriui, [saldesni] už medų mano burnai! נ Nun

¶ Tavo žodis yra žibintas mano kojoms ir šviesa mano takui. ס Samech

¶ Nekenčiu tų, kurie daliniai pritaria [tavo žodžiui], bet myliu tavo įstatymą.

Tu esi mano slėptuvė ir skydas, užtikrintai viliuosi tavo žodžiu.

Palaikyk mane pagal savo žodį, kad gyvenčiau; neleisk man gėdytis dėl mano vilties.

Palaikyk mane ir būsiu saugus; ir nuolat atsižvelgsiu į tavo nuostatus.

Mano kūnas dreba, bijodamas tavęs; ir aš bijau tavo nuosprendžių.

Mano akys nyksta [belaukdamos] tavo išgelbėjimo ir tavo teisumo žodžio.

Elkis su savo tarnu pagal savo gailestingumą ir mokyk mane savo nuostatų.

Todėl visus [tavo] nurodymus [dėl] visų dalykų laikau teisingais, [ir] nekenčiu jokio melagingo kelio.

Tavo žodžių atskleidimas apšviečia, doroviškai naiviems [žmonėms] suteikia supratimo.

Sudėliok mano žingsnius savo žodžiu, ir neleisk jokiai nedorybei manęs užvaldyti.

Tešviečia tavo veidas tavo tarnui, ir mane mokyk savo nuostatų. צ Cadi arba Cady arba Ṣādė

¶ Teisus esi tu, VIEŠPATIE, ir tiesūs yra tavo nuosprendžiai.

Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Duok man išmanymo, ir aš gyvensiu.

Mano akys užbėga budėjimams už akių, kad mąstyčiau apie tavo žodį.

¶ Apie tavo liudijimus seniai žinau, kad tu amžiams juos nustatei.

Daug [yra] tavo giliaširdiškų jausmų, o VIEŠPATIE; atgaivink mane pagal savo nuosprendžius.

Tavo žodžio visuma [yra] tiesa, ir amžinas kiekvienas tavo teisingas nuosprendis. שׂ,שׁ syn, šyn

¶ Kunigaikščiai persekiojo mane be priežasties, bet mano širdis drebėjo nuo tavo žodžių.

Aš džiaugiuosi tavo žodžiu kaip tas, kuris randa didelį grobį.

Nekenčiu ir bjauriuosi melu, [bet] tavo įstatymą myliu.

Septynis kartus per dieną tave giriu už tavo teisingus sprendimus.

Didelė ramybė [atitenka] tiems, kurie myli tavo įstatymą ir niekas negali jų suklupdyti.

Aš laukiau viltingai tavo išgelbėjimo, VIEŠPATIE, ir tavo įsakymus vykdžiau.

Mano siela laikėsi tavo liudijimų, ir juos labai labai myliu.

Laikiausi tavo nurodymų ir tavo liudijimų, nes visi mano keliai [yra] tavo akivaizdoje.

Atgaivink mano sielą ir ji girs tave, tavo nuosprendžiai tepadeda man.

Psalmė 118 (IX)

Skaitomos Vakarinės maldos psalmės, išskyrus pirmąsias dvi, Nr. 116 ir 117, kaip toliau:

Psalmė 118 (X)

Giesmė užkopimui. Aš pakelsiu savo akis į kalnus. Iš kur ateina mano pagalba?

¶ Mano pagalba [ateina] iš VIEŠPATIES, kuris padarė dangų ir žemę.

Jis neleis svyruoti tavo kojai; nesnaus tas, kuris tave saugo.

Štai tas, kuris saugo Izraelį, nei snaus, nei miegos!

VIEŠPATS [yra] tas, kuris saugo tave, prie tavo dešinės rankos [yra] VIEŠPATS – tavo ūksmė.

Saulė nesmogs tavęs dieną, nė mėnulis naktį.

VIEŠPATS saugos tave nuo viso blogio; jis saugos tavo sielą.

VIEŠPATS saugos tavo išėjimą ir tavo įėjimą nuo dabar ir per amžius.

Psalmė 118 (XI)

Keliu akis į kalnus: iš kur ateis man pagalba? Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris padarė dangų ir žemę. Jis neleis, kad tavo koja sukluptų, tavo Sargybinis nemiega. Štai nei snaudžia, nei miega Izraelio Sargas. Viešpats tave saugo, Viešpats tavo dešinės rankos pavėsis, dieną tavęs neįkais saulė nei naktį mėnulis. Viešpats apsaugos tave nuo viso pikto, Viešpats saugos tavo sielą. Viešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą nuo dabar ir per amžius. Aleliuja.

Psalmė 118 (XII)

¶ Štai kaip tarnų akys [žvelgia] į jų valdovo ranką, kaip tarnaitės akys į jos valdovės ranką, taip mūsų akys [žvelgia] į VIEŠPATĮ, mūsų Dievą, kol jis išlies mums malonės.

Psalmė 118 (XIII)

¶ Mūsų pagalba [glūdi] VIEŠPATIES, kuris sukūrė dangus ir žemę, varde.

Psalmė 118 (XIV)

¶ Daryk gera, o VIEŠPATIE, geriesiems ir tiesiaširdžiams.

Psalmė 118 (XV)

¶ Tada mūsų burna buvo pilna juoko, o mūsų liežuvis – krykštavimo. Tada buvo kalbama tautose: „VIEŠPATS padarė jiems didžių dalykų!

VIEŠPATS didžių dalykų mums padarė, [todėl] mes linksmi.

Kurie sėja ašarodami, pjaus džiaugsmingai šūkaudami.

Kas eite eina verkdamas, nešinas brangia sėkla, eite pareis krykštaudamas, nešinas savo pėdais.

Psalmė 118 (XVI)

Užkopimų giesmė Saliamonui. Jeigu VIEŠPATS nestato namų, veltui triūsia jų statytojai; jeigu VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargas.

¶ Veltui jums anksti keltis, vėlai eiti gulti, valgyti sunkiu darbu [įgytą] duoną – jis gi duoda miegą tiems, kuriuos myli.

Štai vaikai yra paveldas [nuo] VIEŠPATIES, įsčių vaisius – atlygis [nuo jo].

Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės vaikai.

Kokie didžiai palaimintas žmogus, kuris turi jų pilną savo strėlinę! Tokie nebus sugėdinti, bet jie kalbėsis su priešais vartuose.

Psalmė 118 (XVII)

Užkopimų giesmė. Koks didžiai palaimintas kiekvienas, kuris bijo VIEŠPATIES ir vaikščioja jo keliais!

Šimtas dvidešimt septintoji psalmė

طوبى لجميع الذين يتقون الرب السالكين في طرقه. تأكل من ثمرة أتعابك تصير مغبوطا ويكون لك الخير. امرأتك تصير مثلَ كرمة مخصبة في جوانب بيتك. بنوك مثل غروس الزيتون الجدد حول مائدتك. هكذا يُبارَك الإنسان المتقي الربَّ. يباركك الرب من صهيون، وتبصر خيرات أورشليم جميع أيام حياتك، وترى بني بنيك، والسلام على إسرائيل. هلليلويا.

Šimtas dvidešimt aštuntoji psalmė

مرارا كثيرة حاربوني منذ صباي ـ ليقل إسرائيل ـ مرارا كثيرة قاتلوني منذ شبابي، وإنهم لم يقدروا علي. على ظهري جلدني الخطاة وأطالوا إثمهم. الرب صدّيق هو، يقطع أعناق الخطاة. فليخز وليرتد إلى الوراء كل الذين يبغضون صهيون، وليكونوا مثل عشب السطوح الذي ييبَس قبل أن يقطع، الذي لم يملأ الحاصد منه يده، ولا الذي يجمع الغمورَ حضنه. ولم يقلْ المجتازون إن بركة الرب عليكم. باركناكم باسم الرب هلليلويا.

(إنجيل لوقا 7: 36-50)

ثم سأله أحد الفريسيين أن يأكل معه. فلما دخل بيت الفريسي اتكأ. وإذا امرأة في المدينة كانت خاطئة. فلما علمتْ أنه متكئ في بيت الفريسي، أخذت قارورة طيب ووقفتْ من ورائه عند رجليه باكية، وبدأت تبل قدميه بدموعها وتمسحهما بشعر رأسها، وكانت تقبل قدميه وتدهنهما بالطيب. فلما رأى الفريسي الذي دعاه ذلك قال محدثا نفسه: لو كان هذا نبيا لعلم من هي هذه المرأة التي لمسته، وما حالها، إنها خاطئة. فأجاب يسوع وقال له: يا سمعان عندي كلمة أقولها لك. فقال: قل يا معلم. قال: كان لدائن مدينان على الواحد خمسمائة دينار وعلى الآخر خمسون، وإذ لم يكن لهما ما يوفيان سامحهما كليهما. فمن منهما يحبه أكثر؟ أجاب سمعان وقال: أظنُّ الذي سامحه بالأكثر. فقال له: بالصواب حكمتَ. ثم التفت إلى المرأة وقال لسمعان: أترى هذه المرأة؟ دخلتُ بيتك وماء لرجلي لم تعطِ، أما هي فقد غسلتْ بالدموع رجلي ومسحتهما بشعرها. لم تقبل فمي، أما هي فمنذ دخلتُ بيتك لم تكف عن تقبيل قدمي. بزيت لم تدهن رأسي، أما هي فقد دهنت بالطيب قدمي. من أجل ذلك أقول لك إن خطاياها الكثيرة مغفورة لها، لأنها أحبت كثيرا. والذي يغفر له قليل يحب قليلا. ثم قال لها: مغفورة لك خطاياك. فبدأ المتكئون يقولون في نفوسهم: من هو هذا الآخر الذي يغفر الخطايا؟! فقال للمرأة: إن إيمانك قد خلصكِ، فاذهبي بسلام (والمجد لله دائما.)

Skiltis

Suteik man, Viešpatie, gausius ašarų versmes, kaip kadaise suteikei nuodėmingai moteriai, ir padaryk mane vertą prašlapinti Tavo kojas, kurios mane išlaisvino iš paklydimo kelio, ir atnašauti Tau puikiausius kvepalus, ir įgyti man tyrą gyvenimą per atgailą, kad išgirsčiau tą džiaugsmu kupiną balsą: Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. (Δόξα Πατρί καὶ Υἱῷ καὶ Ἁγίῳ Πνεύματι - Garbė Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai).

Kai apmąstau gausybę savo blogų darbų ir į mano širdį ateina mintis apie tą baisųjį teismą, mane apima drebulys; bėgu pas Tave, o Dieve, Žmones mylintysis. Neatitrauk nuo manęs savo Veido; maldauju Tave, Tu, kuris vienintelis esi be nuodėmės, suteik mano vargšei sielai susigraudinti prieš ateinant pabaigai ir išgelbėk mane. (Καὶ νῦν καὶ ἀεὶ καὶ εἰς τοὺς αἰῶνας τῶν αἰώνων. Ἀμήν - Dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen).

Dangaus galybės Tave laimina, malonės pilnoji, Sužadėtinė be santuokos. Ir mes taip pat šloviname Tavo neapsakomą gimdymą. O Dievo Gimdytoja, gailestingumo ir išganymo Motina, užtark dėl mūsų sielų išganymo. (Καὶ νῦν καὶ ἀεὶ καὶ εἰς τοὺς αἰῶνας τῶν αἰώνων. Ἀμήν - Dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen).

Dangiškasis Karaliau, Guodėjau, Tiesos Dvasia, esantis visur ir viską pripildantis, gėrybių Lobynas ir Gyvybės Teikėjas, ateik malonėdamas ir apsigyvenk mumyse, ir apvalyk mus nuo kiekvienos dėmės, o Gerasis, ir išgelbėk mūsų sielas. (Δόξα Πατρί καὶ Υἱῷ καὶ Ἁγίῳ Πνεύματι - Garbė Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai).

Kaip buvai su savo mokiniais, Gelbėtojau, ir suteikei jiems ramybę, taip ateik ir būk su mumis, ir suteik mums savo ramybę, ir išgelbėk mus bei išvaduok mūsų sielas. (Καὶ νῦν καὶ ἀεὶ καὶ εἰς τοὺς αἰῶνας τῶν αἰώνων. Ἀμήν - Dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen).

Kai stovime Tavo šventykloje, esame laikomi tarsi stovintys danguje. O Dievo Gimdytoja, Tu esi Dangaus Vartai; atverk mums gailestingumo vartus.

Κύριε ἐλέησον Kyrie eleison (Viešpatie, pasigailėk) 41 kartą

Triskart šventasis

Šventas Dievas, Šventas Galingasis, Šventas Nemirtingasis, kuris gimė iš Mergelės, pasigailėk mūsų. Šventas Dievas, Šventas Galingasis, Šventas Nemirtingasis, kuris buvo už mus prikaltas prie kryžiaus, pasigailėk mūsų. Šventas Dievas, Šventas Galingasis, Šventas Nemirtingasis, kuris prisikėlė iš numirusių ir įžengė į dangų, pasigailėk mūsų. Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen. Švenčiausioji Trejybe, pasigailėk mūsų. Švenčiausioji Trejybe, pasigailėk mūsų. Švenčiausioji Trejybe, pasigailėk mūsų.

Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes. Viešpatie, atleisk mums mūsų nusikaltimus. Viešpatie, atleisk mums mūsų kaltes. Viešpatie, aplankyk Tavo tautos ligonius, išgydyk juos dėl Tavo švento Vardo. Mūsų tėvų ir brolių, kurie užmigo, Viešpatie, paguosk jų sielas. Tu, kuris esi be nuodėmės, Viešpatie, pasigailėk mūsų. Tu, kuris esi be nuodėmės, Viešpatie, padėk mums ir priimk mūsų prašymus pas Tave. Nes Tau priklauso šlovė, galybė ir triguba šventenybė. Viešpatie, pasigailėk. Viešpatie, pasigailėk. Viešpatie, palaimink. Amen.

Ir padaryk mus vertus su dėkojimu tarti: Tėve mūsų, kuris esi danguje....

Tenoo oasht emmok o piekhristos nem pekyot en aghathos nem pi epnevma ethowab je akee ak soati emmon nai nan

We worship You O Christ with Your Good Father and the Holy Spirit, for You have come and saved us.

1. Behold, the Bridegroom is coming at midnight, blessed is the servant whom He finds watching. But he whom He finds sleeping is unworthy of going with Him. Therefore, take heed, O my soul, that you may not fall into deep sleep, and then be cast out of the Kingdom. But watch and cry out saying "Holy, Holy, Holy are You, O God; for the sake of the Theotokos, have mercy on us."

Doxa Patri ke Eioa ke Agio Pnevmati

Glory to the Father, and the Son, and the Holy Spirit.

2. O my soul, be mindful of that awesome day, and wake up and light your lamp with the oil of joy, for you do not know when the voice will call upon you saying: "Behold, the Bridegroom is coming." So, take heed, my soul, not to fall asleep, lest you stand outside knocking like the five foolish virgins. But watch, entreating that you may meet Christ the Lord with rich oil, and He may grant you the wedding of His true and heavenly glory.

Ke nin ke a ee ke ees toos e onas toan e oa noan ameen.

Now and forever and unto the ages of all ages, Amen.

3. You are the rampart of our salvation, O Theotokos the Virgin, the mighty and impregnable fortress. Abolish the counsel of the adversaries, and transform the sorrow of your servants into joy. Fortify our city, defend our governors, and intercede for the peace of the world; for you are our hope, O Theotokos.

Ke nin ke a ee ke ees toos e onas toan e oa noan ameen.

Now and forever and unto the ages of all ages, Amen.

4. O Heavenly King, the Comforter, the Spirit of truth, who is present in all places and fills all, the treasury of good things and the Life-Giver, graciously come, and dwell in us and purify us from all defilement, O Good One, and save our souls.

Doxa Patri ke Eioa ke Agio Pnevmati

Glory to the Father, and the Son, and the Holy Spirit.

5. Just as You were with Your disciples, O Savior, and gave them peace, graciously come also and be with us, and grant us Your peace, and save us, and deliver our souls.

Ke nin ke a ee ke ees toos e onas toan e oa noan ameen.

Now and forever and unto the ages of all ages, Amen.

6. Whenever we stand in Your holy sanctuary, we are considered standing in heaven. O Theotokos, you are the gate of heaven, open for us the gate of mercy.

Tuomet maldininkas meldžiasi:

¶ Bet atleidimas [yra] su tavimi, kad tavęs bijotų.

¶ Laukiu VIEŠPATIES, laukia mano siela, aš gi užtikrintai viliuosi jo žodžiu.

Izraeli, sudėk viltis į VIEŠPATĮ, nes VIEŠPATIES žinioje [yra] gailestingumas, jo žinioje [yra] apstus išpirkimas.

ŠVENTAS, ŠVENTAS, ŠVENTAS

Užkopimų giesmė. Dovydo. VIEŠPATIE, mano širdis nėra išpuikusi, nei mano akys išdidžios, nei užsiimu dideliais ar man per aukštais dalykais.

¶ Tikrai aš nuraminau ir nutildžiau savo sielą, kaip pabaigęs žįsti vaikas prie mamos; mano siela [yra] kaip pabaigęs žįsti vaikas prie manęs.

O Izraeli, sudėk viltis į VIEŠPATĮ nuo šiol ir per amžius!

KIEKVIENOS VALANDOS PABAIGA

¶ Laiminte laiminsiu jo maistą, jo neturtėlius pasotinsiu duona.

Antroji sargyba

Užkopimų giesmė. Dovydo. Štai kaip gera ir kaip malonu, [kai] broliai gyvena vienybėje!

Psalmė 119