Vesperės – Vienuoliktoji valanda

Įžanga kiekvienai valandai

Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu

Vienas Dievas. Amen.

Viešpatie, pasigailėk. Viešpatie, pasigailėk. Viešpatie, palaimink. Amen.

Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai, dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen.

TĖVE MŪSŲ

‹Todėl melskitės šitaip: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas.›

‹Teateina tavo karalystė. Teįvyksta tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.›

‹Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien›

‹ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidžiame savo skolininkams.›

‹Ir ›‹nevesk mūsų į pagundą, bet išvaduok mus nuo ›‹blogio; nes tavo yra karalystė, galybė ir šlovė amžinai. Amen.›

Padėkos malda

Padėkokime Gėrių Kūrėjui, gailestingajam Dievui, mūsų Viešpaties ir Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Tėvui, nes Jis mus pridengė ir padėjo, ir apsaugojo, ir priėmė pas Save, ir pasigailėjo mūsų, ir sustiprino mus, ir atvedė iki šios valandos. Taip pat Jo prašykime, kad išlaikytų mus šiandien, šią šventą dieną, ir visas mūsų gyvenimo dienas visiškoje taikoje. Visagalis, Viešpats mūsų Dievas.

Valdove Dieve, Visagali, mūsų Viešpaties ir Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Tėve, dėkojame Tau visada, už visa ir visomis aplinkybėmis, nes Tu mus pridengei, ir padėjai, ir apsaugojai, ir priėmei pas Save, ir pasigailėjai mūsų, ir sustiprinai mus, ir atvedei iki šios valandos.

Todėl meldžiame ir prašome iš Tavo gerumo, o Žmones mylintysis: suteik, kad užbaigtume šią šventą dieną ir visas mūsų gyvenimo dienas visiškoje taikoje su Tavo baime. Kiekvieną pavydą, kiekvieną pagundą ir kiekvieną velnio veikimą, ir piktų žmonių pinkles, ir slaptų bei regimų priešų pakilimą – pašalink nuo mūsų ir nuo visos Tavo tautos, ir nuo šios Tavo šventos vietos. O kas gera ir naudinga – mums suteik. Nes Tu esi Tas, kuris davei mums valdžią mindžioti gyvates ir skorpionus ir visą priešo jėgą. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo piktojo.

Per malonę, gailestingumą ir žmonių meilę, kurios yra Tavo viengimio Sūnaus, mūsų Viešpaties, mūsų Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus. Per Kurį Tau tinka šlovė, garbė, galybė ir pagarbinimas, kartu su Juo ir su gyvybę teikiančia Šventąja Dvasia, Tau lygia, dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen.

Psalmė 50

¶ Aukok Dievui padėką ir Aukščiausiajam vykdyk savo įžadus

ir šaukis manęs bėdos dieną, tai išvaduosiu tave, ir tu mane šlovinsi.

Kas aukoja padėką, pašlovina mane ir paruošia kelią; tam parodysiu Dievo išgelbėjimą.

Maldos pradžia

Vakarienės giesmė, aukoju ją Kristui, savo Karaliui ir Dievui, ir prašau Jo atleisti man mano nuodėmes

Psalmė 116

¶ VIEŠPATS [yra] maloningas ir teisus, mūsų Dievas gailestingas.

VIEŠPATS apsaugo paprastuosius: buvau susmukdytas, ir jis mane išgelbėjo.

Sugrįžk, mano siela, į savo poilsį, nes VIEŠPATS dosniai padarė tau gera!

Nes tu išgelbėjai mano sielą nuo mirties, mano akis nuo ašarų, mano kojas nuo suklupimo.

Kuo atlyginsiu VIEŠPAČIUI už visas jo geradarystes man?

VIEŠPATIES akyse jo šventųjų mirtis [yra] brangiai vertinama.

Tau aukosiu padėkos auką ir šauksiuosi VIEŠPATIES vardo.

Psalmė 117

¶ Girkite VIEŠPATĮ, visos tautos! Išgarsinkite jį, visi žmonės!

Nes Jo gailestingas gerumas mums yra didis ir VIEŠPATIES tiesa [yra] amžina. Girkite VIEŠPATĮ!

Psalmė 119

¶ Kokie didžiai palaiminti [yra] nepeiktino kelio [žmonės], kurie vaikščioja pagal VIEŠPATIES įstatymą!

Kokie didžiai palaiminti, kurie laikosi jo liudijimų, visa širdimi jo ieško;

jie ir nedaro neteisybės; jie vaikščioja jo keliais.

¶ Tu pats įsakei stropiai vykdyti tavo nurodymus.

O, kad mano keliai būtų sutvirtinti tavo nuostatų laikytis!

Tada, paisydamas visų tavo įsakymų, nebūsiu sugėdintas.

¶ Girsiu tave tiesia širdimi, mokydamasis tavo teisingų nuosprendžių.

Tavo nuostatų laikysiuosi – jokių būdu neapleisk manęs! ב Bet

¶ Kaip jaunuolis savo [gyvenimo] kelią padarys tyrą? Atidžiai budėdamas pagal tavo žodį.

¶ Visa širdimi tavęs ieškojau, – neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.

Tavo žodį paslėpiau savo širdyje, kad tau nenusidėčiau.

¶ Tu [esi] palaimintas, o VIEŠPATIE! Mokyk mane savo nuostatų.

¶ Savo lūpomis skelbiau visus tavo burnos nuosprendžius.

Džiaugiausi tavo liudijimų keliu kaip visokiais turtais.

Mąstysiu apie tavo nurodymus ir paisysiu tavo [nustatytų] kelių.

Tavo nuostatais gėrėsiuosi, nepamiršiu tavo žodžio. ג Gimel

¶ Dosniai daryk [man,] savo tarnui, gera, [kad] gyvenčiau ir laikyčiausi tavo žodžio.

¶ Atverk man akis, kad nuostabius dalykus iš tavo įstatymo įsižiūrėčiau!

¶ Aš svetimšalis žemėje, – neslėpk nuo manęs savo įsakymų.

¶ Tavo nuosprendžių ilgesys visada prispaudžia mano sielą.

¶ Tu subarei išdidėlius – prakeiktuosius, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.

¶ Pašalink nuo manęs pajuoką ir panieką, nes laikiausi tavo liudijimų.

Nors kunigaikščiai susėdę tarėsi prieš mane, tavo tarnas apmąstė tavo nuostatus.

Be to, tavo liudijimai – mano didžiulis pasigėrėjimas, mano patarėjai. ד Dalet

¶ Mano siela prikimba prie dulkių – atgaivink mane pagal savo žodį.

[Tau] papasakojau apie savo kelius, ir tu išklausei mane. Mokyk mane savo įstatų!

Duok man suprasti tavo nurodymų kelią, ir aš vis kalbėsiu apie tavo nuostabius darbus.

Mano siela smunka iš sielvarto; sustiprink mane pagal savo žodį.

Melo kelią pašalink nuo manęs, ir maloningai suteik man savo įstatymą.

¶ Pasirinkau tiesos kelią; tavo nuosprendžius pasidėjau [priešais save].

Tvirtai laikausi tavo liudijimų; o VIEŠPATIE, nesugėdink manęs.

Tavo įsakymų keliu bėgsiu, nes tu prapleti mano širdį. ה Hė

¶ Mokyk mane, o VIEŠPATIE, savo nuostatų kelio, ir jo laikysiuosi iki galo.

Daryk mane supratingą, kad tavo įstatymą saugočiau [nepažeistą] ir visa širdimi jo laikyčiausi.

¶ Vesk mane tavo įsakymų taku, nes juo gėriuosi.

Palenk mano širdį į savo liudijimus, o ne į godumą.

Nukreipk mano akis, kad nematytų tuštybių, savo kelyje suteik man gyvybingumą.

Savo tarnui sutvirtink savo žodį, kuris [puoselėja] baimę tavęs.

¶ Nukreipk nuo manęs užgauliojimą, kurio bijausi, nes tavo nuosprendžiai [yra] geri.

¶ Štai aš esu troškęs tavo nurodymų, atgaivink mane vadovaudamasis savo teisumu!

Tuomet turėsiu ką atsakyti tam, kuris [kuriuo nors] žodžiu priekaištauja man, nes pasitikiu tavo žodžiu.

Be to, kalbėsiu apie tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nesigėdinsiu.

Mėgausiuosi tavo įsakymais, kuriuos myliu.

Taip pat pakelsiu rankas į tavo įsakymus, kuriuos esu mylėjęs, ir mąstysiu apie tavo įsakus.

Tai mano paguoda mano varge, kad tavo žodis mane atgaivino.

Tavo nuostatai man yra giesmės mano laikinosios gyvenimo vietos namuose.

Tavo gailestingumo, VIEŠPATIE, pilna žemė; mokyk mane savo nuostatų.

¶ Prieš patirdamas prispaudimą, aš paklysdavau, bet dabar laikausi tavo žodžio.

¶ Gera man, kad buvau prispaustas, kad išmokčiau tavo nuostatų.

Tepasiekia mane tavo apstus meilingumas, kad gyvenčiau, nes tavo įstatymas – mano didžiulis pasigėrėjimas!

Tesusigėsta išdidėliai, nes jie per melą elgėsi su manimi iškreiptai; [bet] aš mąstysiu apie tavo nurodymus.

¶ Tegul mano širdis būna nepeiktinas tavo nuostatų atžvilgiu, kad nebūčiau sugėdintas. כ Kaf

¶ Mano siela ilgisi tavo išgelbėjimo, tavo žodžiu užtikrintai viliuosi.

¶ Pagal savo mielaširdystę atgaivink mane, kad vykdyčiau tavo burnos liudijimą. ל Lamed

¶ Per amžius, o VIEŠPATIE, tavo žodis įtvirtintas danguje.

Per visas kartas [tveria] tavo ištikimybė; tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.

Jie šiandien tebstovi pagal tavo sprendimus, nes visi daiktai [yra] tavo tarnai. מ Mėm

¶ O, kaip aš myliu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.

Turiu daugiau išminties už visus savo mokytojus, nes apmąstau tavo liudijimus.

Kokie saldūs tavo žodžiai mano gomuriui, [saldesni] už medų mano burnai! נ Nun

¶ Tavo žodis yra žibintas mano kojoms ir šviesa mano takui. ס Samech

¶ Nekenčiu tų, kurie daliniai pritaria [tavo žodžiui], bet myliu tavo įstatymą.

Tu esi mano slėptuvė ir skydas, užtikrintai viliuosi tavo žodžiu.

Palaikyk mane pagal savo žodį, kad gyvenčiau; neleisk man gėdytis dėl mano vilties.

Palaikyk mane ir būsiu saugus; ir nuolat atsižvelgsiu į tavo nuostatus.

Mano kūnas dreba, bijodamas tavęs; ir aš bijau tavo nuosprendžių.

Mano akys nyksta [belaukdamos] tavo išgelbėjimo ir tavo teisumo žodžio.

Elkis su savo tarnu pagal savo gailestingumą ir mokyk mane savo nuostatų.

Todėl visus [tavo] nurodymus [dėl] visų dalykų laikau teisingais, [ir] nekenčiu jokio melagingo kelio.

Tavo žodžių atskleidimas apšviečia, doroviškai naiviems [žmonėms] suteikia supratimo.

Sudėliok mano žingsnius savo žodžiu, ir neleisk jokiai nedorybei manęs užvaldyti.

Tešviečia tavo veidas tavo tarnui, ir mane mokyk savo nuostatų. צ Cadi arba Cady arba Ṣādė

¶ Teisus esi tu, VIEŠPATIE, ir tiesūs yra tavo nuosprendžiai.

Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Duok man išmanymo, ir aš gyvensiu.

Mano akys užbėga budėjimams už akių, kad mąstyčiau apie tavo žodį.

¶ Apie tavo liudijimus seniai žinau, kad tu amžiams juos nustatei.

Daug [yra] tavo giliaširdiškų jausmų, o VIEŠPATIE; atgaivink mane pagal savo nuosprendžius.

Tavo žodžio visuma [yra] tiesa, ir amžinas kiekvienas tavo teisingas nuosprendis. שׂ,שׁ syn, šyn

¶ Kunigaikščiai persekiojo mane be priežasties, bet mano širdis drebėjo nuo tavo žodžių.

Aš džiaugiuosi tavo žodžiu kaip tas, kuris randa didelį grobį.

Nekenčiu ir bjauriuosi melu, [bet] tavo įstatymą myliu.

Septynis kartus per dieną tave giriu už tavo teisingus sprendimus.

Didelė ramybė [atitenka] tiems, kurie myli tavo įstatymą ir niekas negali jų suklupdyti.

Aš laukiau viltingai tavo išgelbėjimo, VIEŠPATIE, ir tavo įsakymus vykdžiau.

Mano siela laikėsi tavo liudijimų, ir juos labai labai myliu.

Laikiausi tavo nurodymų ir tavo liudijimų, nes visi mano keliai [yra] tavo akivaizdoje.

Atgaivink mano sielą ir ji girs tave, tavo nuosprendžiai tepadeda man.

Psalmė 120

Keliu akis į kalnus: iš kur ateis man pagalba? Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris padarė dangų ir žemę. Jis neleis, kad tavo koja sukluptų, tavo Sargybinis nemiega. Štai nei snaudžia, nei miega Izraelio Sargas. Viešpats tave saugo, Viešpats tavo dešinės rankos pavėsis, dieną tavęs neįkais saulė nei naktį mėnulis. Viešpats apsaugos tave nuo viso pikto, Viešpats saugos tavo sielą. Viešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą nuo dabar ir per amžius. Aleliuja.

Psalmė 121

Giesmė užkopimui. Aš pakelsiu savo akis į kalnus. Iš kur ateina mano pagalba?

¶ Mano pagalba [ateina] iš VIEŠPATIES, kuris padarė dangų ir žemę.

Jis neleis svyruoti tavo kojai; nesnaus tas, kuris tave saugo.

Štai tas, kuris saugo Izraelį, nei snaus, nei miegos!

VIEŠPATS [yra] tas, kuris saugo tave, prie tavo dešinės rankos [yra] VIEŠPATS – tavo ūksmė.

Saulė nesmogs tavęs dieną, nė mėnulis naktį.

VIEŠPATS saugos tave nuo viso blogio; jis saugos tavo sielą.

VIEŠPATS saugos tavo išėjimą ir tavo įėjimą nuo dabar ir per amžius.

Psalmė 122

Į Tave keliu savo akis, Tu, kuris gyveni danguje. Štai – kaip tarnų akys į savo šeimininkų rankas, kaip tarnaitės akys į savo ponios rankas, taip mūsų akys į Viešpatį, mūsų Dievą, kol jis pasigailės mūsų. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų, nes mes iki soties prisisotinome paniekos; iki soties prisisotino mūsų siela patyčių sotiesiems ir išdidžiųjų paniekos. Aleliuja.

Psalmė 123

¶ Štai kaip tarnų akys [žvelgia] į jų valdovo ranką, kaip tarnaitės akys į jos valdovės ranką, taip mūsų akys [žvelgia] į VIEŠPATĮ, mūsų Dievą, kol jis išlies mums malonės.

Psalmė 124

¶ Mūsų pagalba [glūdi] VIEŠPATIES, kuris sukūrė dangus ir žemę, varde.

Psalmė 125

¶ Daryk gera, o VIEŠPATIE, geriesiems ir tiesiaširdžiams.

Psalmė 126

¶ Tada mūsų burna buvo pilna juoko, o mūsų liežuvis – krykštavimo. Tada buvo kalbama tautose: „VIEŠPATS padarė jiems didžių dalykų!

VIEŠPATS didžių dalykų mums padarė, [todėl] mes linksmi.

Kurie sėja ašarodami, pjaus džiaugsmingai šūkaudami.

Kas eite eina verkdamas, nešinas brangia sėkla, eite pareis krykštaudamas, nešinas savo pėdais.

Psalmė 127

Užkopimų giesmė Saliamonui. Jeigu VIEŠPATS nestato namų, veltui triūsia jų statytojai; jeigu VIEŠPATS nesaugo miesto, veltui budi sargas.

¶ Veltui jums anksti keltis, vėlai eiti gulti, valgyti sunkiu darbu [įgytą] duoną – jis gi duoda miegą tiems, kuriuos myli.

Štai vaikai yra paveldas [nuo] VIEŠPATIES, įsčių vaisius – atlygis [nuo jo].

Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės vaikai.

Kokie didžiai palaimintas žmogus, kuris turi jų pilną savo strėlinę! Tokie nebus sugėdinti, bet jie kalbėsis su priešais vartuose.

Psalmė 128

Užkopimų giesmė. Koks didžiai palaimintas kiekvienas, kuris bijo VIEŠPATIES ir vaikščioja jo keliais!

Iš šventosios Evangelijos pagal Luką (4,38–41)

Ir pakilęs iš sinagogos jis įėjo į Simono namus. Ir Simono žmonos motina sirgo sunkia karštlige; ir jie maldavo jį už ją.

Ir stovėdamas jai iš viršaus jis sudraudė karštligę, ir ta pasitraukė nuo jos. Ir tuojau ji atsikėlė [ir] jiems patarnavo.

Taip pat gi iš daugelio išėjo velniai, šaukdami ir sakydami: „Tu esi Kristus, Dievo Sūnus!“ Bet jis sudrausdamas neleido jiems kalbėti, nes jie žinojo jį esant Kristų.

Tenoo oasht emmok o piekhristos nem pekyot en aghathos nem pi epnevma ethowab je akee ak soati emmon nai nan

Garbina­me Tave, o Kristau, kartu su Tavo geruoju Tėvu ir Šventąja Dvasia, nes Tu atėjai ir išgelbėjai mus.

1. Jei teisusis vos išsigelbsti, kur aš, nusidėjėlis, pasirodysiu? Dienos naštos ir kaitros neištvėriau dėl savo žmogiško silpnumo. Bet, o gailestingasis Dieve, priskaičiuok mane prie vienuoliktosios valandos samdinių. Štai kaltėse aš pradėtas, ir nuodėmėje mane pradėjo mano motina. Todėl nedrįstu kelti akių į dangų; bet remiuosi Tavo gausiu gailestingumu ir meile žmonėms, šaukdamas: „Dieve, atleisk man, nusidėjėliui, ir pasigailėk manęs.“

Doxa Patri ke Eioa ke Agio Pnevmati

Garbė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.

2. Paskubėk, Gelbėtojau, atverti man tėviškus glėbius, nes išeikvojau gyvenimą malonumuose ir geismuose, ir diena praėjo bei pranyko. Todėl dabar remiuosi Tavo nesibaigiančio gailestingumo turtu. Tad nepalik nuolankios širdies, kuriai reikia Tavo gailestingumo. Nes Tau nuolankiai šaukiuosi, Viešpatie: „Tėve, nusidėjau dangui ir Tau, ir jau nebevertas vadintis Tavo sūnumi; priimk mane kaip vieną iš savo samdinių.“

Ke nin ke a ee ke ees toos e onas toan e oa noan ameen.

Dabar ir visados ir per amžių amžius. Amen.

3. Kiekvieną nedorybę dariau su gudrumu ir uolumu, ir kiekvieną nuodėmę įvykdžiau su geidulingumu ir atkaklumu, ir esu vertas visų kančių ir teismo. Todėl paruošk man atgailos kelius, o Valdove Mergele; nes į tave kreipiuosi, per tave ieškau užtarimo ir tave šaukiuosi pagalbon, kad nebūčiau sugėdintas. O kai mano siela išeis iš kūno, būk šalia manęs, suardyk priešų sąmokslą ir užverk Hadui vartus, kad neprarytų mano sielos, o tu, nesutepta tikrojo Sužadėtinio Sužadėtinė.

Tuomet maldininkas meldžiasi:

Viešpatie, išklausyk mus ir pasigailėk mūsų, ir atleisk mūsų nuodėmes. Amen.

(Viešpatie, pasigailėk) 41 kartą

Absoliucija

Dėkojame Tau, mūsų gailestingasis Karaliau, kad leidi mums praeiti šią dieną ramybėje ir atvedei į vakarą dėkodami, ir padarei mus vertus regėti vakaro šviesą. Dieve, priimk šią mūsų dabar atliekamą šlovinimo auką. Išgelbėk mus nuo priešo pinklių ir panaikink visas kitas jo mums spendžiamas kilpas. Suteik mums artėjančią naktį taikią, be skausmo, be nerimo, be vargo ir be klaidingų reginių; kad ją taip pat praeitume taikoje ir skaistume ir pakiltume į giedojimus ir maldas visuomet ir visur, garbindami Tavo šventą Vardą visame kame, su Nesuvokiamu ir Nepradėtu Tėvu ir gyvybę teikiančia Šventąja Dvasia, Tau lygia, dabar ir visada ir per amžių amžius. Amen.

Prašymas, kalbamas kiekvienos valandos pabaigoje

Pasigailėk mūsų, Dieve, ir dar kartą pasigailėk. Tu, kuris kiekvienu metu ir kiekvieną valandą, danguje ir žemėje, esi garbinamas ir šlovinamas, Kristau, mūsų gerasis Dievas, lėtabarzdys, gausus gailestingumu, didžiai užjaučiantis, mylintis teisiuosius ir pasigailintis nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš; kuris nenori nusidėjėlio mirties, bet kad atsiverstų ir gyventų; pašaukiantis visus į išganymą dėl pažado laukiamiems gėriams.

Viešpatie, priimk iš mūsų šią valandą ir kiekvieną valandą mūsų maldavimus. Palengvink mūsų gyvenimą ir nukreipk mus vykdyti Tavo įsakymus. Pašventink mūsų sielas. Apvalyk mūsų kūnus. Pakreipk mūsų mintis. Apvalyk mūsų ketinimus. Išgydyk mūsų ligas ir atleisk mūsų nuodėmes. Išvaduok mus iš kiekvieno blogo liūdesio ir širdies skausmo. Apsupk mus savo šventais angelais, kad, jų stovykla saugomi ir vedami, pasiektume tikėjimo vienybę ir Tavo neaprėpiamos ir neribotos šlovės pažinimą, nes Tu esi palaimintas per amžius. Amen.

Dieve, padaryk mus vertus su dėkojimu tarti: Tėve mūsų, kuris esi danguje...